1. Pasigailėjęs Jokūbo, VIEŠPATS vėl išsirinks Izraelį ir apgyvendins juos jų pačių žemėje. Tada prie jų dėsis svetimšaliai ir glausis prie Jokūbo namų.
2. Izraelis juos pasiims, parsives į savo tėviškę ir laikys juos kaip vergus bei verges VIEŠPATIES žemėje, paims į nelaisvę tuos, kurie juos laikė belaisviais, valdys savo engėjus.
3. Tą dieną, kai VIEŠPATS suteiks tau atilsį nuo kančios ir baimių, nuo nuožmios vergijos, kurioje vergavai,
4. tu užtrauksi patyčių giesmę Babilono karaliui:Tai priėjo liepto galą engėjas!Tai nutilo jo įnirtis!
5. VIEŠPATS sutrupino nedorėlių lazdą,tironų skeptrą,
6. kuris pliekė žmones įnirtingai be perstojo,smaugė tautas žiauria priespauda.
7. Visa žemė ramiai ilsisi,linksmai valiuoja.
8. Dėl tavo likimo džiūgaujanet kiparisai ir Libano kedrai:„Nuo tada, kai buvai parblokštas,niekas nebeateina mūsų kirsti“.
9. Šeolas po žeme ruošiasi tave priimti,žadina visų žemės valdovų šešėlius tave pasveikintiir kelia iš sostų visų tautų karalius.
10. Visi prabyla ir sako tau:„Dabar tu bejėgis, kaip ir mes!Tu toks pat, kaip mes!
11. Tavo didybė ir visa tavo arfų muzikanugramzdinta į Šeolą.Tavo guolis – lervos,o tavo apklotas – kirmėlės“.
12. Tai nupuolei iš dangaus,Aušrini, aušros sūnau!Kaip tave sukniubdė ant žemės,tave, kuris išguldei tautas!
13. Kadaise manei savo širdyje:„Užlipsiu į dangų,viršum Dievo žvaigždžiųiškelsiu savo sostą.Atsisėsiu ant kalno, kur renkasi dievai,pačiuose Šiaurės pakraščiuose.
14. Užlipsiu ant aukščiausių debesųir prilygsiu Aukščiausiajam!“
15. Bet buvai nugramzdintas žemynį Šeolą,į pačias kapo gelmes.
16. Visi pamatę tave sutriks;žvelgs į tave ir klaus:„Nejaugi čia tas žmogus,kuris sudrebino žemęir sunaikino karalystes;