1. Ištarmė apie Babiloną. Amoco sūnaus Izaijo regėjimas.
2. Ant plikos kalvos iškelkite ženklą,garsiai šaukite jiems,mokite ranka;tegu jie eina prie Didžiūnų vartų.
3. Savo pašventintiems kariams daviau įsakymą,savo šauniuosius gynėjus galiūnus pašaukiau,kad įgyvendintų mano įniršį.
4. Įsiklausykite! Dundesys kalnuose,tarsi plauktų minios žmonių!Įsiklausykite! Ūžesys karalysčių,renkasi tautos!Galybių VIEŠPATS rikiuoja pulkus karui!
5. Jie atžygiuoja iš tolimo krašto,iš anapus akiračio, VIEŠPATS ir jo pykčio įrankiainuniokoti visai žemei.
6. Vaitokite, nes VIEŠPATIES diena jau arti;ji ateis kaip sunaikinimas iš Visagalio.
7. Todėl visų rankos svyra,kiekvieno širdis tirpsta
8. iš siaubo. Skausmai ir kančios juos apims,jie raitysis kaip gimdyvės.Apstulbę žvelgs vienas į kitą,ir jų veidai degs iš gėdos.
9. Tikrai ateina VIEŠPATIES diena,pilna įniršio ir degančio pykčio;ji pavers kraštą tyrlaukiais,sunaikins jame nusidėjėlius!
10. Dangaus žvaigždės ir žvaigždynainebeduoda šviesos,teka užtemusi saulė,nebešvyti mėnulis.
11. Nubausiu pasaulį už jo blogįir nedorėlius už jų kaltę.Sutramdysiu įžūliųjų išdidumą,pažeminsiu tironų įžūlumą.
12. Mariuosius padarysiu retesnius už gryną auksą,žmones – retesnius už auksą iš Ofyro.
13. Tada sudrebinsiu dangų,ir žemė bus išjudinta iš savo vietosnuo Galybių VIEŠPATIES įniršiotą jo degančio pykčio dieną.
14. Tada lyg gazelė, medžiotojo vejama,lyg banda be kerdžiaus, kuris ją ganytų,kiekvienas atsigręš į savo tautą,kiekvienas bėgs į savo kraštą.