13. Jis juk sako:„Savo rankų jėga tai padariau,savo išmintimi,nes esu sumanus.Nušlaviau sienas tarp tautų,išplėšiau jų turtus,ištrėmiau daug jų gyventojų.
14. Mano rankos galėjo plėšti tautų turtuslyg paukščių lizdą.Kaip tas, kuris susirenka paliktus kiaušinius,aš susirinkau visą žemę.Nebuvo kam ginti sparnais,niekas nepražiojo snapo ir neklykė“.
15. Argi kirvis pūsis prieš tą,kuris juo kerta?Argi pjūklas didžiuosis prieš tą,kuris juo pjauna?Nejau lazda mosuos tuo,kuris paima ją į ranką?Nejau pagalys pakels tą,kas nėra medis?
16. Todėl Viešpats, Galybių DIEVAS,suliesins liga jo rubuiliusir po jo garbe pakurs ugnį, gaisro ugnį.
17. Izraelio Šviesa virs ugnimi,o jo Šventasis – liepsna.Per vieną dieną ji sudegins ir surisjo usnis ir erškėčius.
18. Jo puikieji miškai ir derlingieji sodaibus visiškai sunaikinti,jie sutirps, kaip sutirpsta lydinys.
19. Medžių likutis jo miškebus toks menkas,jog net vaikas pajėgs juos suskaityti.
20. Tą dieną Izraelio likutis ir Jokūbo namų bėgliai nebesikliaus ta tauta, kuri jų vos nesunaikino, bet sudės viltis į VIEŠPATĮ, Izraelio Šventąjį.
21. Likutis sugrįš, Jokūbo likutis sugrįš pas galingąjį Dievą.
22. Nors tavo tauta, Izraeli, būtų tokia gausi kaip marių smiltys, sugrįš tik jos likutis. Pražūtis nulemta, ji atplūs teisumo potvyniu.
23. Taip! Viešpats, Galybių DIEVAS, naikinte sunaikins visą kraštą.
24. Todėl Viešpats, Galybių DIEVAS, ir sako:„O mano tauta, kuri gyveni Sione!Nebijok asiro, nors muša jis tave spragilu,kelia prieš tave lazdą,kaip kadaise darė Egiptas,
25. nes tik trumpą valandėlę truksmano įniršis ant tavęs,greitai aš juos sunaikinsiu savo pykčiu“.
26. Tada Galybių VIEŠPATS kirs jiems botagu, kaip kirto Midjanui ties Orebo uola, ir išties savo lazdą viršum jūros, kaip padarė Egiptui.