23. O visi tie, kurie turėjo ar mėlynų, ar violetinių, ar tamsiai raudonų siūlų, ar plonos drobės, ar ožkos vilnos, ar išdirbtų avikailių, ar švelnios odos, atnešė jų.
24. Kiekvienas, kas tik galėjo duoti sidabro ar vario atnašą, davė ją kaip VIEŠPATIES atnašą; kiekvienas, kas tik turėjo akacijos medžio, tinkamo statybai, atnešė jo.
25. Visos nagingos moterys verpė rankomis ir atnešė, ką buvo suverpusios – mėlynų, violetinių bei tamsiai raudonų siūlų ir plonų lininių siūlų;
26. o moterys, nagingai verpiančios ožkos vilną, širdies skatinamos, verpė ožkos vilną.
27. Giminių galvos atnešė lazurito akmenų ir brangakmenių efodui ir krūtinės dėklui,
28. kvepalų ir aliejaus apšvietimui, patepimo aliejui bei kvapiajam smilkalui.
29. Taigi vyrai ir moterys, kuriuos širdis paskatino ką nors atnešti VIEŠPATIES per Mozę įsakytiems darbams atlikti, atnešė tai VIEŠPAČIUI kaip savanorišką auką.
30. Tada Mozė tarė izraelitams: „Štai VIEŠPATS vardu pašaukė Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės,
31. pripildė jį dieviškos dvasios – išminties, proto, pažinimo ir sugebėjimo
32. gaminti dirbinius iš aukso, sidabro bei vario,