28. Pasiųsiu širšes pirma tavęs hivams, kanaaniečiams ir hetitams išvaryti.
29. Neišvarysiu jų tau iš akių per vienerius metus, kad kraštas netaptų dykyne ir neprivistų tau žalingų laukinių žvėrių.
30. Pamažu juos varysiu tau iš akių, kolei tu pagausėsi ir paveldėsi kraštą.
31. Nustatysiu tavo sienas nuo Nendrių jūros iki Filistinų jūros ir nuo dykumos iki Upės. Į rankas tau perduosiu krašto gyventojus, o tu juos išvarysi sau iš akių.
32. Nedarysi su jais ar jų dievais jokios sandoros.
33. Tavo krašte jie neliks gyventi, kad nepaskatintų tavęs man nusidėti, nes, jei jų dievus imtum garbinti, tai tau tikrai būtų spąstai“.