26. Ir mūsų galvijai turi eiti su mumis. Neliks čia nė nago, nes iš jų privalome parinkti, kuo pagarbinti VIEŠPATĮ, mūsų Dievą, ir dar nežinome, ką panaudoti mūsų VIEŠPAČIUI pagarbinti, kol ten nenueisime“.
27. Tačiau VIEŠPATS sukietino faraono širdį, ir jis nenorėjo jiems leisti eiti.
28. Tada faraonas suriko: „Nešdinkis nuo manęs! Saugokis pamatyti mano veidą, nes tą dieną, kai pamatysi mano veidą, mirsi“.
29. Mozė atsakė: „Tebūna, kaip sakai! Aš tavo veido niekad daugiau nebematysiu“.