3. Dievas atėjo iš Temano,Šventasis iš Parano kalno. Sela.Jo Garbė padengė dangų,ir žemė buvo sklidina jo garbės.
4. Žėrėjimas kaip saulės;du spinduliai švyti iš jo rankos,iš ten, kur slypi jo galybė.
5. Maras žygiavo pirma jo,o mirtis sekė įkandin.
6. Sustodamas jis supurtė žemę,pažvelgdamas sudrebino tautas.Amžinieji kalnai skeldėjo,palei jo senuosius keliusįdubo pirmykštės kalvos.
7. Mačiau nelaimės užpultas Kušano palapines,virpančias Midjano krašto palapinių dangas.
8. Argi tu įširdai ant upių, VIEŠPATIE?Nejau tu įniršai ant upiųir įtūžai ant jūros,kai valdei savo žirgus,pergalingus karo vežimus?
9. Švytravai iš dėklo ištrauktu lanku,ir tavo žodžio prisotintos buvo strėlės. Sela.Tu upėmis vagojai žemę.
10. Kalnai matydami tave drebėjo;pratrūko liūtis,suriaumojo jūrų bedugnė.Saulė iškėlė aukštai savo rankas,