1. [Jis:] Kokia tu graži, mano mylimoji,kokia tu graži!Tavo akys kaip balandžių, slepiamos šydo!Tavo garbanos plasta kaip kaimenė ožkų,besileidžiančių žemyn Gileado šlaitais.
2. Tavo dantys kaip kaimenė nukirptų avių,lipančių iš maudyklos.Kiekviena jų turi po dvynę,nė vienos nėra vienišos.
3. Tavo lūpos tarsi raudonas kaspinas,o tavo burna graži.Tavo skruostai kaip dvi granato pusės,slepiamos šydo.
4. Tavo kaklas tarsi Dovydo bokštas,pastatytas ginklams laikyti.Tūkstančiai skydų kabo jame;visi jie – galiūnų.
5. Dvi tavo krūtys tarsi du stirniukai,gazelės dvyniai,besiganantys tarp lelijų.
6. Kol diena atvėsus ir pabėgę šešėliai,aš eisiu prie miros kalno,prie smilkalų kalvos.