6. Atėjo galas! Atėjo tikras galas!Jis pakilo prieš tave.Žiūrėk, jis ateina!
7. Atėjo tau pražūtis,šalies gyventojau!Atėjo metas, jau arti dienasąmyšio, o ne ūžavimo kalnuose.
8. Jau greit išgiešiu ant tavęs savo įniršįir išliesiu ant tavęs savo pyktį.Nuteisiu tave pagal tavo kelius,nubausiu tave už visus tavo bjauriuosius nusikaltimus.
9. Mano akis nepagailės,ir aš neparodysiu užuojautos,bet bausiu tave pagal tavo kelius.Kai tavo bjaurieji nusikaltimai pūliuos tavyje,žinosite, kad aš, VIEŠPATS, nuplakiau“.
10. Žiūrėk, toji diena jau čia pat! Žiūrėk, ji ateina!Pražūtis atėjo,lazda pražydo,įžūlumas sukrovė pumpurus,
11. smurtas išaugo į nedorumo lazdą.Nė vienas jų neišliks;neliks nieko nei iš jų pertekliaus,nei iš turtų.Jie neturės jokio pranašumo.
12. Atėjo tas metas, toji diena išaušo!Kas perka, tas tegu nesidžiaugia,kas parduoda, tas tegu neliūdi,nes visus užklups degantis pyktis.
13. Parduodantis nebeatgaus to,kas parduota,nors jis ir pirkėjas tebebūtų gyvi,nes pyktis apima visus,ir jis nebus atšauktas.Kadangi visi jie kalti, nė vienas negali išlikti gyvas.
14. Jie papūtė ragą, ir viskas parengta,bet nėra kam eiti į mūšį,nes mano degantis pyktis apima juos visus.
15. Kalavijas lauke už vartų,maras ir badas viduje.Kas laukuose, tas žus nuo kalavijo,kas mieste, tą praris badas ir maras.
16. Bėgliai, jei kam ir pavyktų išsigelbėti,slėpsis kalnuose tarsi slėnių balandžiai,visi iki vieno dejuodami dėl savo kaltės.
17. Rankos nusvirusios,visų blauzdos praskydusios.
18. Apsijuos jie ašutine,ir juos apsiaus šiurpas.Visų veiduose gėdair visų galvos nuskustos.
19. Savo sidabrą jie išmes į gatves,o jų auksas bus laikomas netyru daiktu.„VIEŠPATIES pykčio dieną jų auksas ir sidabras negalės jų išgelbėti. Jais nepasisotins nei savo pilvų neprisikimš. Auksas ir sidabras jiems teikė progą nusidėti.