8. Jis man paaiškino: „Šis vanduo teka į rytų pusę ir nutekės į Arabą, o kai įtekės į jūrą, dvokiančio vandens jūrą, jos vanduo pasidarys sveikas.
9. Kur tik ta upė nutekės, visa, kas gyva ir kruta, gaus iš jos gyvybę. Vandeniui ten nutekėjus, joje bus daugybė žuvų, nes jis taps sveikas, ir visa gyvuos, kur tik tekės upė.
10. Palei ją stovės žvejai nuo En Gedžio iki pat En Eglaimų, ir bus vietos tinklams džiovinti. Bus gausu visokiausių žuvų, panašiai kaip Didžiojoje jūroje.
11. Bet jos pelkės ir balos nepraras sūrumo, nes turi būti paliktos druskai.
12. Ant krantų abipus upės augs visokiausi vaismedžiai. Jų lapai nenubyrės, ir jiems vaisių nepristigs; kas mėnesį jie neš naujus vaisius, nes vanduo jiems atitekės iš šventyklos. Jų vaisiai bus maistas, o lapai – vaistas“.
13. Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Štai ribos, pagal kurias paskirstysite kraštą kaip paveldą dvylikai Izraelio giminių. Juozapas gaus dvi dalis,
14. o likusį kraštą dalysitės po lygiai. Kadangi prisiekiau duoti jį jūsų protėviams, šis kraštas bus jūsų paveldas.
15. Krašto riba bus tokia. Šiaurės pusėje – nuo Didžiosios jūros pro Hetloną ligi Lebo Hamato, Cedado,
16. Berotajo bei Sibraimų, kurie yra tarp Damasko bei Hamato ribos, ir iki pat Hacer Tikono, kuris yra ant Haurano ribos.
17. Taigi riba eis nuo Jūros ligi Hacar Enono, kuris yra į šiaurę nuo Damasko krašto, su Hamato kraštu šiaurės pusėje.
18. Rytų pusėje – tarp Haurano ir Damasko palei Jordaną, tarp Gileado ir Izraelio krašto iki Rytų jūros ir ligi pat Tamaros. Tai rytinė riba.
19. Pietų pusėje riba eis nuo Tamaros ligi pat Meribos, o iš ten palei Egipto upės vagą iki Didžiosios jūros. Tai pietinė riba.
20. Vakarų pusėje riba bus Didžioji jūra iki pat vietos priešais Lebo Hamatą. Tai vakarinė riba.