5. Jis vėl atmatavo tūkstantį uolekčių, ir jau buvo upė, kurios nebegalėjau pereiti, nes vanduo buvo taip patvinęs, jog reikėjo plaukti; upė buvo nepereinama.
6. Jis paklausė mane: „Žmogau, ar matei?“Tuomet jis parvedė mane atgal prie upės kranto.
7. Eidamas atgal mačiau ant upės kranto daugybę medžių vienoje ir kitoje pusėje.
8. Jis man paaiškino: „Šis vanduo teka į rytų pusę ir nutekės į Arabą, o kai įtekės į jūrą, dvokiančio vandens jūrą, jos vanduo pasidarys sveikas.