3. Ir paprasti žmonės prie tų pačių vartų garbins VIEŠPATĮ šabo ir jaunaties dienomis.
4. Deginamoji auka, kurią vadas paaukos VIEŠPAČIUI šabo dieną, bus šeši avinėliai, neturintys jokio trūkumo, ir vienas avinas, neturintis jokio trūkumo,
5. su vienos efos javų atnaša prie avino, o javų atnaša prie avinėlių priklausys nuo jo rankos dosnumo drauge su vienu hinu aliejaus prie kiekvienos efos.
6. Mėnulio jaunaties dieną iš kaimenės jis paaukos jokio trūkumo neturintį jautį, šešis avinėlius ir vieną aviną; šie irgi turi būti be jokio trūkumo.
7. Kaip javų atnašą jis parūpins vieną efą prie jaučio ir vieną efą prie avino, o prie avinėlių – pagal savo rankos dosnumą drauge su vienu hinu aliejaus prie kiekvienos efos.
8. Vadas visuomet įeis ir išeis pro vartų prieangį.
9. Paprasti žmonės, eidami VIEŠPATIES akivaizdon švenčių metu, įeina pagarbinti pro šiaurinius vartus ir turi išeiti pro pietinius vartus, o įėję pro pietinius vartus turi išeiti pro šiaurinius vartus; tenegrįžta jie prie vartų, pro kuriuos įėjo, bet teišeina pro priešais esančius vartus.
10. Kai jie įeina, drauge su jais įeis ir vadas; kai jie išeina, išeis ir jis.
11. Per iškilmes ir šventes javų atnaša prie jaučio bus viena efa, prie avino – irgi viena efa, o prie avinėlių priklausys nuo jo rankos dosnumo drauge su hinu aliejaus prie kiekvienos efos.
12. Rytiniai vartai bus atidaryti vadui, kai tik jis savo noru parūpins atnašas, savo noru paaukotas VIEŠPAČIUI – ar tai geros valios deginamajai aukai, ar tai geros valios bendravimo aukoms, kad jis galėtų paaukoti savo deginamąją auką ir bendravimo aukas kaip šabo dieną. Tuomet jis išeis, ir jam išėjus vartai bus uždaryti.
13. Kasdien parūpinsi vienerių metų avinėlį, neturintį jokio trūkumo, kaip deginamąją auką VIEŠPAČIUI; parūpinsi po vieną kiekvieną rytą.