1. Tuomet jis atvedė mane prie rytinių vartų.
2. Žiūriu, Izraelio Dievo Šlovė artinasi iš rytų, jos ūžesys kaip šniokštimas galingų vandenų, ir žemė spindi nuo jo Artumo.
3. Regėjimas, kurį mačiau, buvo kaip regėjimas, kurį buvau matęs, kai jis atėjo sunaikinti miesto, ir kaip regėjimas, kurį buvau matęs prie Kebaro upės. Puoliau veidu žemėn.
4. VIEŠPATIES Šlovei įžengus į šventyklą pro rytų vartus,
5. dvasia pakėlė mane ir nuvedė į vidinį kiemą. Žiūriu, šventykla sklidina VIEŠPATIES Šlovės.
6. Vyrui stovint šalia manęs, išgirdau kažką kalbant man iš šventyklos.
7. Man buvo sakoma: „Žmogau, tai ir mano sosto vieta, ir vieta mano kojų padams. Amžiais čia gyvensiu tarp Izraelio žmonių. Izraelio namai nebeterš daugiau mano šventojo vardo – nei jie, nei jų karaliai savo kekšavimu ir savo karalių lavonais, jiems mirus.