1. Vienuoliktų metų trečio mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
2. „Žmogau, sakyk Egipto valdovui faraonui ir jo gaujoms:‘Į ką tu panašus su savo didybe?
3. Štai Asirija buvo lyg Libano kedras,plačiomis šakomis teikęs miškui pavėsį,aukštaūgis,su šaunia viršūne tarp debesų.
4. Šaltiniai jį maitino,požemio vandenys jį išaugino aukštą,jų srovės drėkino žemę aplink jįir upokšnius siuntė visų lauko medžių link.
5. Todėl išlakumu pralenkė visus lauko medžius;suvešėjo jo šakos, pailgėjo šakelėsnuo gausaus vandens pumpuruose.
6. Ant jo šakų lizdus krovėsivisi padangių paukščiai,po jo šakelėmis vaikus vedė visi laukiniai žvėrys,jo ūksmėje gyveno daugybė tautų.
7. Gražus jis buvo,didingas ir plačiašakis,nes jo šaknys siekė gausius vandenis.
8. Kedrai Dievo sode negalėjo su juo lygintis,kiparisai neprilygo jam savo šakomis,platanai negalėjo girtis jam savo šakelėmis,joks medis Dievo sode nebuvo toks gražus kaip jis.
9. Jį padariau gražų šakų daugybe,pavydėjo jam visiDievo sode buvę Edeno medžiai’“.