10. Jis tarė man: „Žmogau, imk į širdį ir išgirsk ausimis visus mano žodžius, kuriuos tau kalbu.
11. Ir vyk pas tremtinius, pas savo tautiečius, kalbėk jiems ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS’, – nepaisydamas, ar jie klausysis, ar atsisakys klausytis“.
12. Dvasia pakėlė mane, ir išgirdau už savęs didelį drebinantį dundesį, kai VIEŠPATIES šlovė pakilo iš savo vietos:
13. plazdenimą gyvūnų sparnų, liečiančių vienas kitą, ir bildesį ratų šalia gyvūnų, didelį drebinantį dundesį.
14. Dvasia pakėlė mane ir nešė. Aš keliavau VIEŠPATIES rankos paveiktas, apkartęs ir prislėgtas.
15. Atkeliavau pas tremtinius prie Tel Abibo, pas tuos, kurie gyveno prie Kebaro upės, ir ten tarp jų prasėdėjau priblokštas septynias dienas.
16. Praslinkus septynioms dienoms, mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: