7. tikėk manimi,atvesiu prieš tave svetimšalius –pačias žiauriausias tautas.Išsitrauks jie kalavijus iš makščiųprieš tavo puikiąją išmintįir užtemdys tavo spindesį.
8. Nustums tave žemyn į kapą,ir mirsi tu užmuštųjų mirtimitoli jūroje.
9. Ar savo žudikams ir tuomet sakysi:‘Aš Dievas!’ –kai tave žudančiųjų rankomis bus parodyta,kad esi tik žmogus?
10. Mirsi nuo svetimųjų rankosneapipjaustytųjų mirtimi,nes aš pasakiau“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.
11. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
12. „Žmogau, raudok dėl Tyro karaliaus ir sakyk jam:‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.Tu buvai tobulumo antspaudas,kupinas išmintiesir tobulo grožio.
13. Tu buvai Edene, Dievo sode;tave puošė visokiausi brangakmeniai:sardis, chrizolitas ir deimantas,berilas, oniksas ir jaspis,safyras, rubinas ir smaragdas;iš aukso tavo karuliai ir puošmenos.Tą dieną, kai buvai sukurtas,jie buvo padirbti.
14. Su kerubu išskleistais ir saugančiais sparnaisaš padariau tave globėju;tu gyvenai ant Dievo šventojo kalnoir vaikščiojai tarp ugningų akmenų.
15. Tu buvai be dėmės savo keliuosenuo pat savo sukūrimo dienosligi buvo nustatyta tavo kaltė.
16. Per savo plačiąją prekybątu prisipildei smurto ir nusidėjai,todėl varau tave toli nuo Dievo kalno.Ir kerubas išskėstais ir serginčiais sparnaisnuvarė tave nuo ugningųjų akmenų.
17. Nuo tavo grožio išpuiko tavo širdis,dėl savo spindesio piktnaudžiavai savo išmintimi.Nubloškiau tave žemėn,padariau iš tavęs reginį,kad karaliai įsidėmėtų.
18. Išniekinai savo šventyklassavo kalčių daugybeir sukta prekyba.Uždegiau tave ugnimi,ir ji tave surijo;paverčiau tave pelenais ant žemės akyse visų,kurie tave matė.