14. Su kerubu išskleistais ir saugančiais sparnaisaš padariau tave globėju;tu gyvenai ant Dievo šventojo kalnoir vaikščiojai tarp ugningų akmenų.
15. Tu buvai be dėmės savo keliuosenuo pat savo sukūrimo dienosligi buvo nustatyta tavo kaltė.
16. Per savo plačiąją prekybątu prisipildei smurto ir nusidėjai,todėl varau tave toli nuo Dievo kalno.Ir kerubas išskėstais ir serginčiais sparnaisnuvarė tave nuo ugningųjų akmenų.
17. Nuo tavo grožio išpuiko tavo širdis,dėl savo spindesio piktnaudžiavai savo išmintimi.Nubloškiau tave žemėn,padariau iš tavęs reginį,kad karaliai įsidėmėtų.
18. Išniekinai savo šventyklassavo kalčių daugybeir sukta prekyba.Uždegiau tave ugnimi,ir ji tave surijo;paverčiau tave pelenais ant žemės akyse visų,kurie tave matė.
19. Visi, kas tik pažino tave tautose,yra apstulbę;tu tapai pasibaisėjimu,ir tavęs niekada nebebus’“.
20. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
21. „Žmogau, atsisuk veidu į Sidoną, pranašauk jam
22. ir sakyk:‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.Tikėk manimi! Sidone, ateinu prieš tave!Apreikšiu per tave savo šlovę!Jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS,kai per jį vykdysiu bausmęir apreikšiu savo šventumą,
23. nes pasiųsiu į jį marąir kraujo praliejimą jo gatvėse.Jame kris užmuštieji,kai kalavijas ateis iš visų pusių.Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS’.