32. Griuvėsiai, griuvėsiai!Taip, paversiu miestą griuvėsiais!Bet to neįvyks,kol neateis tas, kurį išsirinkau miestui nubausti;jam jį atiduosiu.
33. Tu, žmogau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS apie Amoną ir jo užgaules’. Sakyk:‘Kalavijas, kalavijas!Ištrauktas iš makščių skerdynėms,nušveistas, kad naikintų,kad blizgėtų kaip žaibas.
34. Piršdami tuščius regėjimus,burdami melus,jie kerta tavimi niekšiškus ir nedorus kaklus,kaklus tų, kuriems atėjo diena,galutinės bausmės metas.
35. Kišk kalaviją atgal į makštis!Vietovėje, kur buvai sukurtas,tavo kilmės krašte teisiu tave.
36. Išliesiu savo įnirtį ant tavęs,savo pykčio ugnimi papūsiu į tave.Atiduosiu tave į rankas nuožmiems žmonėms,įgudusiems niokoti.
37. Būsi degalas ugniai,o tavo kraują sugers žemė.Tavęs niekas nebeatmins,nes aš, VIEŠPATS, pasakiau’“.