19. O tu, žmogau, pranašaukir plok rankomis.Tekerta kalavijas dusyk, trissyk;tai kalavijas, skirtas žudyti.Didelių žudynių kalavijas juos puola,
20. todėl nustoja drąsos širdys,ir daugelis krinta.Prie visų jų vartų paskyriaukalaviją žudyti.Ak! Jis padarytas, kad žaibuotų,nušveistas, kad skerstų.
21. Kirsk į dešinę, smok į kairę,kur tik nukreipti tavo ašmenys.
22. Ir aš daužysiu rankomis,patenkinsiu savo įniršį, –aš, VIEŠPATS, pasakiau’“.
23. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
24. „Žmogau, nužymėk du kelius Babilono karaliaus kalavijui ateiti. Abudu keliai turi išeiti iš to paties krašto. Pastatyk kelrodį toje vietoje, kur keliai šakojasi į miestus.
25. Nužymėk kelią kalavijui eiti į Amono Rabą ar į Judą ir įtvirtintąją Jeruzalę.
26. Juk Babilono karalius burdamas stovi kryžkelėje, dviejų kelių pradžioje; jis purto strėles, kreipiasi į šeimos stabus, apžiūrinėja kepenis.
27. Jo dešinėje pasirodo būrimo strėlė prieš Jeruzalę, kad būtų statomi mūrdaužiai, duodamas įsakymas žudyti, sušunkamas mūšio šūkis, stumiami mūrdaužiai prie vartų, pilami pylimai, statomi apgulos bokštai.
28. Jeruzalės žmonėms tai atrodo tik tuščias būrimas, tačiau juos saisto priesaikos, kuriomis jie buvo prisiekę, ir rankon paimta būrimo strėlė jiems primena jų kaltę, dėl kurios jie bus paimti į nelaisvę“.
29. Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi prisiminėte savo kaltę, o jūsų nusikaltimai tokie aiškūs, jog parodo, kad visais jūsų darbais reiškiasi jūsų nuodėmės, kadangi tai prisiminėte, jūs būsite paimti į nelaisvę.
30. Ir tau, niekšiškasis ir nedorasis Izraelio vade,atėjo diena,galutinės bausmės metas, –