28. Atvedžiau juos į kraštą, kurį jiems duoti buvau iškilmingai prisiekęs, o jie, kur tik matė aukštą kalvą ar lapuotą medį, ten skerdė savo aukas, ten aukojo savo atnašas, kurios kėlė man pyktį; iš ten siuntė savo malonaus kvapo atnašas, ten liejo savo liejamąsias aukas.
29. Aš klausiau jų: ‹Kas tas aukštumų alkas, į kurį skubate?› Taip iki šiol jis ir tebėra pramintas Bama – aukštumų alkas’.
30. Todėl sakyk Izraelio namams: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Argi jūs ištvirkausite eidami tėvų keliu ir lakstysite paskui jų stabus?
31. Atnašaudami savo dovanas ir atiduodami savo vaikus ugniai, jūs ištvirkaujate su savo stabais iki šiandien. Nejau turėčiau duoti atsakymą jums, Izraelio namai?’ Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – atsakymo jums neduosiu.
32. Niekada neįvyks tai, kas ateina jums galvon, kai sakote: ‘Būsime kaip tautos, kaip kitų kraštų gentys, garbindami medį ir akmenį’.
33. Kaip aš gyvas, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – galinga ranka, ištiesta dešine ir išliedamas įniršį valdysiu jus kaip karalius!