1. Tuomet dvasia pakėlė mane ir atvedė prie VIEŠPATIES Namų rytinių vartų, vartų į saulėtekio pusę. Ten prie vartų buvo dvidešimt penki vyrai. Tarp jų pamačiau tautos didžiūnus, Azūro sūnų Jaazaniją ir Benajos sūnų Pelatiją.
2. Jis tarė man: „Žmogau, štai vyrai, kurie rezga pinkles ir slapta sąmokslauja mieste
3. sakydami: ‘Nėra reikalo dabar statyti namus. Šis miestas – katilas, o mes – mėsa!’
4. Todėl pranašauk prieš juos, pranašauk, žmogau!“
5. VIEŠPATIES dvasia nusileido ant manęs, ir jis tarė man: „Sakyk: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Štai ką sau manote, Izraelio namai! Aš žinau, kas atėjo jums į galvą!
6. Užvertėte šį miestą lavonais ir gatves pripildėte užmuštųjų’“.
7. Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Jūsų užmuštieji, kuriais užvertėte jį, yra mėsa, o šis miestas – katilas, bet jūs būsite iš jo išvaryti.
8. Jūs bijojote kalavijo, tad aš atvesiu jums kalaviją, – tai Viešpaties DIEVO žodis. –