21. Jis buvo išvarytas iš žmonių tarpo, o jo širdis tapo panaši į žvėries širdį; jo buveinė buvo tarp laukinių asilų. Jis maitinosi žole kaip jautis, o jo kūnas buvo maudomas rasos iš dangaus, kol pripažino, jog Dievas Aukščiausiasis valdo žmonių karalystę ir skiria jai valdyti, ką jis nori.
22. O tu, jo sūnau Belšacarai, netramdei savo širdies, nors visa tai žinojai!
23. Tu išaukštinai save prieš dangaus Viešpatį! Tau buvo atnešti jo šventyklos indai, o tu ir tavo didžiūnai, tavo žmonos ir sugulovės iš jų gėrėte. Tu šlovinai dievus, padarytus iš sidabro ir aukso, žalvario, geležies, medžio ir akmens, kurie nei mato, nei girdi, nei žino, o Dievo, kurio rankoje tavo alsavimas ir kuriam paklūsta visi tavo keliai, tu nepagarbinai.
24. Taigi iš jo Artumo buvo atsiųsta ta ranka, kad parašytų šį užrašą.
25. O užrašas toks: ‘MENE MENE, TEKEL ir PARSIN’.
26. Štai ką jis reiškia: ‘MENE’ – Dievas atliko tavo karalystės apyskaitą ir atvedė ją prie galo;
27. ‘TEKEL’ – tu buvai pasvertas svarstyklėmis ir rastas lengvas;
28. ‘PERES’ – tavo karalystė padalyta ir atiduota medams ir persams“.
29. Tuomet, Belšacarui įsakius, Danielius buvo apvilktas purpuru, jam ant kaklo uždėta aukso grandinė ir paskelbta, kad jis turėtų būti trečias karalystės valdžioje.
30. Tą pačią naktį chaldėjų karalius Belšacaras buvo nužudytas.