35. Kai kurie išmintingųjų kris, kad būtų išmėginti ugnyje, išgryninti ir padaryti švarūs iki laikų pabaigos, nes ji turi įvykti nustatytu metu.
36. Karalius elgsis, kaip jam patiks. Aukštindamas save ir laikydamas didesniu už bet kokį dievą, jis kalbės baisius dalykus prieš dievų Dievą. Jam seksis tik tol, kol nesibaigs pykčio metas ir nebus įvykdyta, kas nuspręsta.
37. Jis nereikš pagarbos savo protėvių dievams ar moterų pamiltajam, jis pagarbos nereikš jokiam dievui, nes save patį laikys didesniu už visus.
38. Vietoj jų jis garbins tvirtovių dievą, – dievą, kurio jo protėviai nepažinojo, garbins auksu ir sidabru, brangakmeniais ir vertingomis atnašomis.
39. Tvirtovių ginti jis pastatys svetimo dievo tautą, o jo išpažinėjus praturtins, paskirs valdyti daugelį ir apdalys žeme kaip atpildu.
40. Atėjus laikų pabaigai su juo susiims pietų karalius. Bet šiaurės karalius puls jį kaip viesulas su karo vežimais, raiteliais ir daugybe laivų. Jis užtvindys šalis ir pereis jas tarsi potvynis.
41. Jis įžygiuos į gražųjį kraštą, jame žus dešimtys tūkstančių, bet Edomas ir Moabas bei didžioji Amono dalis išsigelbės iš jo rankų.