1. Viešpats DIEVAS parodė man šitokį dalyką. Žiūriu, jis kuria skėrius tuo metu, kai buvo pradėjęs želti atolas; tai buvo atolas po karaliaus šienapjūtės.
2. Kai jie baigė ryti visą krašto žolę, aš tariau:„Viešpatie DIEVE, atleisk, maldauju tave!Kaip gali Jokūbas tai pakelti?Jis toks mažas!“
3. VIEŠPAČIUI jo pagailo.„To nebus“, – tarė VIEŠPATS.
4. Viešpats DIEVAS parodė man šitokį dalyką. Žiūriu, Viešpats DIEVAS baudžia ugnimi. Ji prarijo didžiąją gelmę ir pradėjo ryti laukus.
5. Aš tariau:„Viešpatie DIEVE, nustok, maldauju tave!Kaip gali Jokūbas tai pakelti?Jis toks mažas!“
6. VIEŠPAČIUI jo pagailo.„Ir to nebus“, – tarė Viešpats DIEVAS.
7. Jis man parodė šitokį dalyką. Žiūriu, Viešpats stovi prie sienos, statytos su svambalu. Laikydamas rankoje svambalą,
8. VIEŠPATS mane paklausė: „Ką matai, Amosai?“ Aš atsakiau: „Svambalą“. Tuomet VIEŠPATS tarė:„Žiūrėk, dedu svambaląprie Izraelio, savo tautos;nebeatleisiu jam niekada daugiau.
9. Izaoko aukštumų alkai bus išardyti,Izraelio šventyklos sunaikintos;su kalaviju pakilsiu prieš Jeroboamo namus“.
10. Tuomet Betelio kunigas Amacija nusiuntė žinią Izraelio karaliui Jeroboamui: „Amosas rengia sąmokslą prieš tave pačiuose Izraelio namuose. Kraštas nebegali pakęsti visų jo žodžių.
11. Juk taip kalba Amosas:‘Jeroboamas žus nuo kalavijo,Izraelis tikrai bus ištremtas iš savo žemės’“.
12. Amacija tarė Amosui: „Regėtojau, eik sau, bėk į Judo kraštą, ten pelnykis duoną ir pranašauk.
13. Bet niekuomet nebepranašauk Betelyje, nes tai karaliaus šventykla ir karalystės šventykla“.