33. Karalius užvedė raudą dėl Abnero, sakydamas:„Argi turėjo Abneras mirti, kaip miršta storžievis?
34. Tavo rankos nebuvo surištos,tavo kojos nebuvo supančiotos.Tu kritai, kaip krinta nedorėlių nužudytas“.Visi žmonės jo dar labiau verkė.
35. Tada visi žmonės jau dieną ėjo raginti Dovydą valgyti, bet Dovydas prisiekė, tardamas: „Tai tepadaro man Dievas ir dar teprideda, jeigu ragaučiau duonos ar ko nors prieš nusileidžiant saulei!“
36. Visi žmonės tai pastebėjo ir pritarė. Visa, ką darė karalius, patiko visiems žmonėms.
37. Taigi visi žmonės ir visas Izraelis suprato, kad karalius neprisidėjo prie Nero sūnaus Abnero nužudymo.
38. Karalius tarė savo tarnams: „Nejau nežinote, kad šiandien Izraelyje krito didžiūnas ir garbingas vyras?
39. Dabar aš bejėgis, nors ir pateptas karaliumi. Tie vyrai, Cerujos sūnūs, man per aršūs. Teatmoka VIEŠPATS darančiam pikta pagal jo nedorumą!“