1. Štai paskutiniai Dovydo žodžiai:„Dovydo, Jesės sūnaus, ištarmė,ištarmė Dievo išaukštinto vyro,Jokūbo Dievo pateptojo,Izraelio tvirtovės numylėtinio.
2. Per mane kalba VIEŠPATIES Dvasia,ant mano liežuvio jo žodis.
3. Izraelio Dievas kalbėjo,Izraelio Uola apie mane pasakė:‘Kas valdo žmones teisingai,valdo Dievo baimėje,
4. yra tarsi ryto šviesa,saulei tekant giedrą rytąžėrinti po lietaus žemės žolėje’.
5. Tikrai tokie yra mano namai su Dievu!Juk jis sudarė su manimi amžiną sandorą,visada tvirtą ir laiduotą.Argi jis nepadarys, kad pražystųkiekviena mano pergalė ir troškimas?
6. O visi bedieviai tarsi dagiainubloškiami šalin,nes jų negalima paimti į rankas.
7. Kas nori juos paliesti,turi pasiimti geležinę kartįar ieties kotą.Vietoje jie bus ugnimi visiškai sunaikinti“.
8. Karžygių, kuriuos turėjo Dovydas, vardai yra šie: Jošebas Basšebetas Tachkemonietis. Jis buvo trejeto galva. Viena proga jis švaistėsi savo ietimi prieš aštuonis šimtus ir užmušė juos.
9. Kitas po jo buvo Ahoacho sūnaus Dodojo sūnus Eleazaras. Jis buvo vienas iš trejeto su Dovydu, kai jie metė iššūkį filistinams, susirinkusiems į mūšį prie Efes Damimų. Izraelitai traukėsi,
10. o jis kovojo, guldydamas filistinus, kol pavargo jo žastai ir ranka sustingo prie kalavijo. Tą dieną VIEŠPATS suteikė didelę pergalę. Tada visi pabėgusieji kariai sugrįžo pas jį, bet jau tik apiplėšti negyvųjų.
11. Kitas po jo buvo hararo Agės sūnus Šama. Filistinai susirinko prie Lehio. Ten buvo žemės sklypas, pilnas lęšių žemės sklypas. Kariuomenė pabėgo nuo filistinų.
12. Bet jis kovojo sklypo viduryje ir gindamas jį nugalėjo filistinus. Taip VIEŠPATS suteikė didelę pergalę.
13. Kartą per pjūtį trisdešimtuko vadų trejetas nuėjo pas Dovydą prie Adulamo olos. O filistinų būrys buvo pasistatęs stovyklą Refajų slėnyje.
14. Tuo metu Dovydas buvo kalnų tvirtovėje, o filistinų įgula – Betliejuje.
15. Dovydas aistringai kalbėjo: „O kad man kas duotų atsigerti vandens iš Betliejaus šaltinio prie miesto vartų!“