8. Tada sujudo ir sudrebėjo žemė,virpėjo dangaus pamatai irsvirduliavo, nes jį apėmė pyktis.
9. Jam iš šnervių ritosi dūmai,ryjanti ugnis – iš burnos;žarijos virto liepsnomis.
10. Pravėrė dangų ir nužengė;perkūnijos debesys buvo jam po kojų.
11. Sėdosi ant kerubo ir skrido,vėjo sparnų nešamas.
12. Tamsos skliautu jis apsiautė save,vandens telkiniu,perkūnijos debesimi.
13. Nuo jo Artumo spindesiosuliepsnojo žarijos.
14. VIEŠPATS sugriaudė iš dangaus,Aukščiausiasis prabilo balsu.