15. Taigi karalius žmonių neklausė, nes taip buvo Dievo skirta, kad VIEŠPATS įvykdytų savo žodį, kurį buvo ištaręs per Ahiją Šilojietį Nebato sūnui Jeroboamui.
16. Kai visas Izraelis pamatė, kad karalius nenori jų klausyti, žmonės, atsakydami karaliui, tarė: „Kokia mums dalis, Dovyde?Nėra mums paveldo Jesės sūnuje!Izraeli, visi į savo palapines!Dabar, Dovydai, rūpinkis savo namais!“Taigi visas Izraelis sugrįžo į savo namus.
17. Bet Rehabeamas ir toliau valdė izraelitus, gyvenančius Judo miestuose.
18. Kai karalius nusiuntė Adoramą, tuometinį lažo darbų vykdytoją, izraelitai užmušė jį akmenimis. Tada karalius Rehabeamas paskubomis įšoko į kovos vežimą ir bėgo į Jeruzalę.
19. Taip Izraelis ir maištavo prieš Dovydo namus iki šios dienos.