8. Jis ištraukia vargšą iš dulkių,pakelia skurdžių iš šiukšlyno,pasodina jį su didžiūnais,suteikia jam garbingą paveldo sostą.Mat VIEŠPAČIUI priklauso žemės stulpai,ant jų jis padėjo pasaulį.
9. Žingsnius savo ištikimųjų jis saugo,o nedorėliai žus tamsybėje,juk žmogus savo jėga nenugalės.
10. VIEŠPATIES priešai bus sutriuškinti;Aukščiausiasis sugriaudės danguje. VIEŠPATS teis žemės pakraščius,suteiks jėgą savo karaliuiir pergalę savo Pateptajam“.
11. Tada Elkana sugrįžo namo į Ramą, o berniukas pasiliko tarnauti VIEŠPAČIUI kunigo Elio prižiūrimas.
12. Elio sūnūs buvo niekšai. Jie nepaisė nei VIEŠPATIES,
13. nei kunigų pareigų žmonėms. Kam nors atnašaujant auką, mėsai dar tebeverdant, ateidavo kunigo tarnas su trišake rankoje
14. ir pasmeigdavo ją katile ar katiliuke, ar skardoje, ar puode. Visa, ką šakė iškeldavo, kunigas pasiimdavo sau. Taip jie elgdavosi Šilojyje su visais ateinančiais izraelitais.
15. Be to, prieš sudeginant taukus, kunigo tarnas ateidavo ir liepdavo atnašaujančiam auką: „Duok mėsos kunigo kepsniui, nes iš tavęs jis virtos mėsos nepriims, tik šviežią“.
16. O jeigu tas žmogus sakydavo: „Leisk pirma taukus paversti dūmais, tuomet imk, ką nori“, – jis atsakydavo: „Ne! Turi duoti tuojau pat; jei neduosi, pats pasiimsiu“.
17. Taigi tų jaunų vyrų nuodėmė VIEŠPAČIUI buvo labai didelė, nes jie išniekino atnašas VIEŠPAČIUI.
18. Tuo tarpu Samuelis, apjuostas lininiu efodu, tarnavo VIEŠPATIES akivaizdoje.
19. Jo motina pasiūdavo jam mažutę skraistę ir kasmet, ateidama su vyru atnašauti metinės aukos, ją atsinešdavo.
20. O Elis palaimindavo Elkaną ir jo žmoną, sakydamas: „Tesuteikia tau VIEŠPATS palikuonių iš šios moters mainais už tą, kurį ji atidavė VIEŠPAČIUI“. Po to jie sugrįždavo namo.