1. Tada Samuelis kreipėsi į visą Izraelį: „Tikėkite manimi, klausiau jūsų balso, kai tik ko nors iš manęs prašėte, ir paskyriau karalių jums valdyti.
2. Žiūrėkite, karalius dabar jus ves. O aš pasenau ir pražilau, turiu sūnus tarp jūsų. Aš buvau jūsų vadas nuo savo jaunystės iki šios dienos.
3. Štai aš! VIEŠPATIES akivaizdoje ir jo pateptojo akivaizdoje liudykite prieš mane! Kieno jautį esu paėmęs? Ir kieno asilą? Ką esu apgavęs ar apiplėšęs? Iš kieno rankos esu paėmęs kyšį, kad nematyčiau jo kaltės? Liudykite prieš mane, o aš jums atsilyginsiu“.
4. Jie atsakė: „Tu mūsų nei apgavai, nei apiplėšei, ir nieko nepaėmei iš kieno nors rankos“.
5. Tada jis tarė jiems: „Taigi VIEŠPATS šiandien yra jums liudytojas, ir jo pateptasis yra liudytojas, kad neradote nieko mano rankoje“. Ir jie sutiko: „Jis liudytojas!“
6. Tęsdamas Samuelis sakė žmonėms: „Liudytojas yra VIEŠPATS, kuris paskyrė Mozę bei Aaroną ir išvedė jūsų protėvius iš Egipto žemės.
7. Todėl dabar stokitės, aš eisiu į teismą su jumis VIEŠPATIES akivaizdoje ir atpasakosiu jums visus VIEŠPATIES gerumo darbus, padarytus jums ir jūsų protėviams.
8. Kai Jokūbas nuėjo į Egiptą ir egiptiečiai juos engė, jūsų protėviai šaukėsi VIEŠPATIES; VIEŠPATS pasiuntė Mozę ir Aaroną, kurie išvedė juos iš Egipto ir apgyvendino šioje vietoje.
9. Bet jie užmiršo VIEŠPATĮ, savo Dievą. Užtat jis įdavė juos į rankas Siserai, Hacoro karaliaus Jabino kariuomenės vadui, į rankas filistinams ir į rankas Moabo karaliui. Jie kariavo su jais.
10. Tada jie šaukdavosi VIEŠPATIES, tardami: ‘Nusidėjome, nes palikome VIEŠPATĮ ir garbinome Baalus ir Astartes. Bet dabar išgelbėk mus iš priešų rankų, ir mes tau tarnausime!’
11. Užtat VIEŠPATS siuntė Jerubaalą ir Bedaną, ir Iftachą, ir Samuelį; jis gelbėjo jus nuo apsupusių priešų, ir jūs saugiai gyvenote.
12. Bet matydami, kad amonitų karalius Nahašas atžygiuoja prieš jus, sakėte man: ‘Ne! Karalius mus turi valdyti!’ – nors VIEŠPATS, jūsų Dievas, buvo jūsų karalius.