23. kad parodytų ir savo šlovės lobius gailestingumo indams, kuriuos iš anksto paruošė garbei...
24. Kaip tuos pastaruosius, taip ir mus jis pašaukė ne tik iš žydų, bet ir iš pagonių.
25. Dievas kalba Ozėjo lūpomis: Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta ir nemylimą – mylima.
26. Ir toje vietoje, kur jiems buvo sakyta: „Jūs ne manoji tauta“, ten jie bus vadinami „gyvojo Dievo vaikais“.
27. O Izaijas šaukia apie Izraelį: Nors Izraelio vaikų skaičius būtų kaip jūros smiltys, tik likučiai bus išgelbėti.
28. Tęsėdamas savo žodį ir skubėdamas, tai atliks žemėje Viešpats.