Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Romiečiams 9:19-26 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

19. Gal man prikiši: „O už ką tada jis mane bara? Kas gi galėtų atsispirti jo valiai?“

20. Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui?! Argi lipdinys klausia lipdytoją: „Kam mane tokį padarei?!“

21. Ar puodžius neturi galios moliui, kad iš to paties minkalo pagamintų vieną indą puošnų, o kitą paprastą?!

22. Ir jeigu Dievas, norėdamas parodyti savo rūstybę ir padaryti žinomą savo galybę, didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus,

23. kad parodytų ir savo šlovės lobius gailestingumo indams, kuriuos iš anksto paruošė garbei...

24. Kaip tuos pastaruosius, taip ir mus jis pašaukė ne tik iš žydų, bet ir iš pagonių.

25. Dievas kalba Ozėjo lūpomis: Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta ir nemylimą – mylima.

26. Ir toje vietoje, kur jiems buvo sakyta: „Jūs ne manoji tauta“, ten jie bus vadinami „gyvojo Dievo vaikais“.

Skaityti visą skyrių Romiečiams 9