15. Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu.
16. O jei darau, ko nenoriu, tai pripažįstu, jog Įstatymas geras.
17. Tada jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.
18. Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat gero trokšti sugebu, o padaryti – ne.
19. Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu.
20. O jeigu darau, ko nenoriu, tai nebe aš tai įvykdau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.
21. Taigi randu tokį įstatymą, kad, kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga.
22. Juk kaip vidinis žmogus aš žaviuosi Dievo Įstatymu.
23. Deja, savo kūno nariuose jaučiu kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu. Jis paverčia mane belaisviu nuodėmės įstatymo, glūdinčio mano nariuose.
24. Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno!
25. Bet dėkui Dievui – per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! Taigi aš pats protu tarnauju Dievo Įstatymui, o kūnu – nuodėmės įstatymui.