1. Taigi, nuteisinti tikėjimu, gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,
2. per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi.
3. Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę,
4. ištvermė – išmėgintą dorybę, išmėginta dorybė – viltį.
5. O viltis neapgauna, nes Dievo meilė išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota.
6. Mums dar esant silpniems, Kristus skirtu metu numirė už bedievius.
7. Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi numirti už geradarį.