2. Visokeriopas! Pirmiausia tas, kad jiems buvo patikėti Dievo žodžiai.
3. O jei kai kurie tapo neištikimi? Ar jų neištikimybė panaikins Dievo ištikimybę?
4. Nieku būdu! Dievas išlieka tiesakalbis, o kiekvienas žmogus – melagis, kaip parašyta: Kad tavo žodžiai būtų pripažinti teisūs, ir laimėtum, kai esi teisiamas.
5. Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą, ką gi sakysime?! Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas?! Kalbu, kaip žmonėms įprasta.
6. Nieku būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?!
7. Bet jeigu Dievo tiesa per mano melagystę tik skaidriau nušvito jo garbei, tai kam dar teisti mane kaip nusidėjėlį?!
8. Gal jau imkime ir darykime bloga, kad išeitų gera, kaip esame šmeižiami ir kaip kai kurie sako mus skelbiant?! Šitokie tikrai smerktini.
9. Tai ką gi? Ar mes turime pirmenybę?! Visai ne! Juk jau esame apkaltinę ir žydus, ir pagonis, kad visi yra nuodėmės pavergti,
10. kaip parašyta: Nėra teisaus, nėra nė vieno.
11. Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.
12. Visi nuklydo, visi nuėjo vėjais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!
13. Jų gerklė – atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.
14. Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,
15. jų kojos eiklios kraują pralieti,
16. jų keliais skuba griovimas ir skurdas.
17. Jie nepažino taikos kelio,