3. Viešpatie, jie išžudė tavo pranašus, išgriovė tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės?
4. O kaip skamba Dievo atsakymas? Aš pasilaikiau dar septynis tūkstančius vyrų, kurių keliai nesulinko prieš Baalą.
5. Taip pat ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis.
6. Bet jei malonės, tai ne dėl darbų, antraip malonė nebebūtų malonė.
7. Tai kaipgi? Izraelis nepasiekė to, ko buvo siekęs. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti užkietėjo,
8. kaip parašyta: Dievas siuntė jiems svaigulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos.
9. Ir Dovydas sako: Jų vaišių stalas tepavirsta spąstais, žabangais, suklupimo pinklėmis ir atpildu.
10. Tegul apspangsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą.
11. Tad aš klausiu: ar jie taip suklupo, kad ir pargriūtų? Nieku būdu! Tik per jų suklupimą pagonių tautoms atėjo išganymas, kad juos paimtų pavydas.
12. Bet jeigu jų suklupimas reiškia pasaulio praturtinimą, o jų mažas skaičius – pagonių praturtėjimą, tai ką duos jų visuma?!
13. Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę;
14. galgi pavyks man sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti.
15. Juk jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikymą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?
16. Jei pirmkepė duona šventa, tai šventa ir tešla. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.
17. Jeigu kai kurios šakos nulaužtos, o tu, laukinis alyvmedis, esi jų vietoje įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio sulčių dalininku,
18. tai bent nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave.
19. Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas“?
20. Gerai! Jos netikėjimo nulaužtos, o tu stovi tikėjimu. Tad nesipuikuok, verčiau bijok!