49. Šie, pamatę jį einantį ežero paviršiumi, pamanė, jog tai šmėkla, ir ėmė šaukti.
50. Mat visi jį regėjo ir išsigando. Bet jis tuojau juos prakalbino: „Nenusiminkite! Tai aš. Nebijokite!“
51. Tada jis įlipo pas juos į valtį, ir vėjas nurimo.Mokiniai dar labiau stebėjosi,
52. nes visiškai nebuvo supratę duonos stebuklo, ir jų širdis tebebuvo nenuovoki.
53. Persiyrę per ežerą, jie pasiekė Genezaretą ir čia lipo į krantą.
54. Jiems išlipus iš valties, žmonės tuojau pažino Jėzų,
55. paskelbė visai apylinkei ir pradėjo gabenti neštuvais ligonius ten, kur girdėjo jį esant.
56. Ir kur Jėzus užeidavo į kaimus, miestus ar vienkiemius, jie aikštėse guldydavo ligonius ir maldaudavo jį, kad leistų jiems palytėti bent savo drabužio apvadą. Ir kas tik jį paliesdavo, išgydavo.