Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Morkaus 6:34-50 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

34. Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų.

35. Dienai baigiantis, prisiartino prie jo mokiniai ir prašė: „Ši vietovė tuščia, ir jau vėlyvas metas.

36. Paleisk juos, kad pasklidę po aplinkinius vienkiemius bei kaimus jie nusipirktų valgyti“.

37. Bet Jėzus tarė: „Tai jūs duokite jiems valgyti“. Mokiniai tada klausia: „Gal mums eiti nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“

38. Jis sako: „O kiek turite duonos? Eikite ir pažiūrėkite“. Patikrinę jie atsako: „Penkis kepaliukus ir dvi žuvis“.

39. Tuomet jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios vejos.

40. Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių.

41. Jėzus paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė duoną ir davė mokiniams, kad išdalytų žmonėms. Jis taip pat liepė visiems padalyti tas dvi žuvis.

42. Visi valgė ir pasisotino.

43. Jie dar pririnko dvylika pilnų pintinių duonos gabaliukų ir žuvies likučių.

44. O duonos valgytojų buvo penki tūkstančiai vyrų.

45. Tada Jėzus prispyrė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą prie Betsaidos, kol jis atleisiąs žmones.

46. Juos atleidęs, jis užkopė į kalną melstis.

47. Kai sutemo, valtis buvo ežero viduryje, o Jėzus pats vienas ant kranto.

48. Matydamas, kad mokiniai vargsta besiirdami, nes vėjas buvo jiems priešingas, apie ketvirtą nakties sargybą jis ateina pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo bepraeinąs pro šalį.

49. Šie, pamatę jį einantį ežero paviršiumi, pamanė, jog tai šmėkla, ir ėmė šaukti.

50. Mat visi jį regėjo ir išsigando. Bet jis tuojau juos prakalbino: „Nenusiminkite! Tai aš. Nebijokite!“

Skaityti visą skyrių Morkaus 6