5. Per kiauras naktis ir dienas jis bastydavosi po kapines ir po kalnus, klykdamas ir daužydamas save akmenimis.
6. Iš tolo pamatęs Jėzų atbėgo, parpuolė priešais
7. ir ėmė garsiai šaukti: „Ko tau iš manęs reikia, Jėzau, Aukščiausiojo Dievo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!“
8. Jėzus mat buvo paliepęs: „Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!“
9. Jėzus dar paklausė: „O kuo tu vardu?“ Ji atsakė: „Mano vardas – Legionas, nes mūsų daug“.
10. Ir pradėjo labai prašytis nevaryti jų iš to krašto.
11. Ten pat, atkalnėje, ganėsi didžiulė kiaulių kaimenė.
12. Dvasios ėmė prašytis: „Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!“
13. Jėzus leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa kaimenė, apie du tūkstančius kiaulių, ūmai metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė ežere.
14. Tie, kurie jas ganė, išsibėgiojo ir davė žinią į miestą ir kaimus. Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko.
15. Jie ateina prie Jėzaus, mato sėdintį demonų apsėstąjį – tą, kuris buvo turėjęs Legioną, – apsirengusį ir sveiko proto, ir juos apėmė baimė.
16. Mačiusieji papasakojo jiems, kas buvo nutikę su apsėstuoju, ir apie kiaules.