33. Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos.
34. Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eloji, Eloji, lema sabachtani? Tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!
35. Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: „Matai, jis šaukiasi Elijo“.
36. Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę perrūgusio vyno, užmovė ją ant nendrės ir padavė jam gerti, tardamas: „Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas jo nuimti“.
37. Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.
38. Tuo metu šventovės uždanga perplyšo į dvi dalis nuo viršaus iki apačios.
39. Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip jis šaukdamas mirė, tarė: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“
40. Ten buvo moterų, kurios žiūrėjo iš tolo; tarp jų Marija Magdalena, Marija – Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina – ir Salomė.
41. Kai Jėzus dar buvo Galilėjoje, jos jį lydėjo ir jam tarnavo. Taip pat ten buvo daug kitų, kartu su juo atvykusių į Jeruzalę.
42. Jau vakarui atėjus (kadangi buvo Pasirengimas, arba šabo išvakarės),
43. atvyko Juozapas iš Arimatėjos, garbingas teismo tarybos narys, kuris irgi laukė Dievo karalystės. Jis drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.
44. Pilotas nustebo: argi jau būtų miręs? Jis pasišaukė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau miręs.
45. Patyręs tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną.
46. Šis nupirko drobulę, nuėmė Jėzų nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę, paguldė jį kapo rūsyje, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užritino angą akmeniu.
47. Marija Magdalena ir Marija, Jozės motina, matė, kur jis buvo palaidotas.