21. Jie privertė vieną grįžtantį iš laukų praeivį – Simoną Kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą – panešėti jo kryžių.
22. Taip jie nuvedė Jėzų į Golgotos vietą; išvertus tai reiškia: „Kaukolės vieta“.
23. Ten davė jam mira atmiešto vyno, bet jis negėrė.
24. Tuomet prikalė jį prie kryžiaus ir pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą, kas kuriam turi tekti.
25. Buvo trečia valanda, kai jį nukryžiavo.
26. Taip pat buvo užrašytas jo kaltinimas: „Žydų karalius“.
27. Kartu su juo nukryžiavo du plėšikus: vieną iš dešinės, kitą iš kairės.
29. Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventovę ir per tris dienas ją atstatai.
30. Gelbėkis pats, nuženk nuo kryžiaus!“
31. Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais, kalbėdami tarp savęs: „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti.