18. Bevalgant prie stalo vakarienę, Jėzus prabilo: „Iš tiesų sakau jums: vienas jūsų, valgančių su manimi, išduos mane“.
19. Jie labai nuliūdo ir ėmė vienas po kito klausinėti: „Nejaugi aš?“
20. O jis tarė: „Vienas iš Dvylikos, kuris dažo su manimi viename dubenyje.
21. Tiesa, Žmogaus Sūnus eina savo keliu, kaip apie jį parašyta, bet vargas žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau jam būtų buvę negimti“.
22. Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną palaimino, laužė ją ir davė mokiniams tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“
23. Paėmęs taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.
24. O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.