6. O jie atsakė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis.
7. Jie atveda asilaitį pas Jėzų, apdengia jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėda ant jo.
8. Daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose.
9. Priekyje ir iš paskos einantys šaukė: „Osana!
10. Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei! Osana aukštybėse!“
11. Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, kadangi buvo jau vakaro valanda, jis su Dvylika išėjo į Betaniją.
12. Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus buvo alkanas.
13. Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau atėjęs prie medžio jis nerado nieko, tiktai lapus, nes buvo dar ne figų metas.
14. Tuomet jis tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!“ Jo mokiniai tai girdėjo.
15. Ir jie ateina į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus
16. ir neleido nešti rakandų per šventyklą.
17. Jis mokė ir skelbė: „Argi neparašyta: Mano Namai vadinsis maldos namai visoms tautoms! O jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“.
18. Tai išgirdę aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai tarėsi, kaip jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo pagauti jo mokslo.
19. Atėjus vakarui Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto.
20. Rytą eidami pro šalį jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų.
21. Prisiminęs Petras tarė Jėzui: „Rabi, štai figmedis, kurį tu prakeikei, nudžiūvo“.
22. Jėzus jiems atsakė: „Turėkite tikėjimą Dievu!
23. Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, tai jam ir įvyktų.