17. Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“.
18. Ir tuojau palikę tinklus, juodu nuėjo su juo.
19. Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus.
20. Tuoj pat pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį.
21. Jie atvyko į Kafarnaumą, ir netrukus, šabo dieną, nuėjęs į sinagogą Jėzus pradėjo mokyti.
22. Žmonės stebėjosi jo mokslu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai.
23. Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti:
24. „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“
25. Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“
26. Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir baisiai šaukdama išėjo iš jo.
27. Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“
28. Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį.
29. Išėjęs iš sinagogos, Jėzus su Jokūbu ir Jonu iškart nuėjo į Simono ir Andriejaus namus.
30. Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasakė.
31. Jis priėjęs pakėlė ją už rankos; karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.