1. Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas.
2. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas.
3. Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“.
4. Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“.
5. Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens
6. ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį“.
7. Jėzus jam atsako: „Taip pat parašyta: Negundyk Viešpaties, savo Dievo“.
8. Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę
9. taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“.
10. Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“
11. Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.
12. Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją.
13. Jis paliko Nazarą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys.