29. Jėzus jiems atsakė: „Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo galybės.
30. Prisikėlę nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.
31. O apie mirusiųjų prisikėlimą ar nesate skaitę, kas jums Dievo pasakyta:
32. Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas. Jis ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas!“
33. Tai girdėdama minia stebėjosi jo mokslu.
34. Fariziejai, išgirdę, kad Jėzus privertęs nutilti sadukiejus, susirinko draugėn,
35. ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, mėgindamas jį, paklausė:
36. „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“
37. Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu.
38. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas.
39. Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį.
40. Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“.
41. Kol fariziejai tebebuvo susirinkę, Jėzus juos paklausė:
42. „Ką jūs manote apie Mesiją? Kieno jis sūnus?“ Jie atsakė: „Dovydo“.
43. Jis tarė jiems: „O kodėl gi Dovydas, Dvasios įkvėptas, vadina jį Viešpačiu, sakydamas:
44. Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų.
45. Tad jei Dovydas vadina jį Viešpačiu, kaipgi tada jis gali būti jo sūnus?!“
46. Ir nė vienas negalėjo jam atsakyti nė žodžio nei kas nors drįso nuo tos dienos jį klausinėti.