16. Jie nusiuntė pas jį savo mokinių kartu su Erodo šalininkais paklausti: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, nes nežiūri žmonių poaukščių.
17. Tad pasakyk, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?“
18. Suprasdamas jų klastą, Jėzus tarė: „Kam spendžiate man pinkles, veidmainiai?
19. Parodykite man mokesčių pinigą!“ Jie padavė jam denarą.
20. Jis paklausė: „Kieno čia paveikslas ir įrašas?“
21. Jie atsakė: „Ciesoriaus“. Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.
22. Tai girdėdami, jie stebėjosi ir palikę jį nuėjo.
23. Tą pačią dieną atėjo pas jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė:
24. „Mokytojau, Mozė yra pasakęs: Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių.
25. Šit pas mus yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir neturėdamas vaikų, paliko savo žmoną broliui.
26. Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo.
27. Visų paskiausiai numirė ta moteris.
28. Tad kai mirusieji prisikels, kuriam iš septynių ji bus žmona? Juk visi yra ją turėję“.
29. Jėzus jiems atsakė: „Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo galybės.
30. Prisikėlę nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.