1. Čia pas jį atėjo fariziejų ir sadukiejų jo mėginti. Jie prašė parodyti jiems ženklą iš dangaus.
2. Jis atsakė:„Atėjus vakarui jūs sakote: ‘Bus giedra, nes dangus raudonas’ –
3. ir rytmetį: ‘Šiandien bus lietaus, nes rausta apniukęs dangus’. Taigi jūs mokate aiškinti dangaus veidą, o laiko ženklų – ne.
4. Pikta ir neištikima giminė reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota kitokio ženklo, kaip tik Jonos ženklas“. Ir palikęs juos nuėjo šalin.
5. Keldamiesi kitapus ežero, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos.
6. Jėzus jiems tarė: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo“.
7. O jie svarstė: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos“.
8. Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Mažatikiai! Kam tariatės neturį duonos?
9. Argi dar neįgijote išmonės? Ar neprisimenate penkių duonos kepaliukų penkiems tūkstančiams vyrų ir kiek pintinių pririnkote likučių?!
10. Arba septynių duonos kepaliukų keturiems tūkstančiams ir kiek krepšių pririnkote likučių?!
11. Tad kaip nesusivokiate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!“
12. Tuomet jie suprato, kad jis buvo liepęs saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo.
13. Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“
14. Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.
15. Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“