8. Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs.
9. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų“.
10. Paskui, sušaukęs minią, jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite!
11. Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“.
12. Tuomet priėję mokiniai pranešė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?“
13. Jis atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.
14. Palikite juos; jie – akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“.
15. Petras paprašė: „Išaiškink mums palyginimą“.
16. Jėzus atsakė: „Ar ir jūs vis dar esate be nuovokos?!
17. Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan?
18. O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų.
19. Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai.
20. Šie dalykai suteršia žmogų, o valgymas nemazgotomis rankomis žmogaus nesuteršia“.
21. Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.
22. Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“
23. Bet Jėzus neatsiliepė. Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!“
24. Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“.
25. Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“
26. Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“.