35. O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“
36. Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nesakė apie savo regėjimą.
37. Kitą dieną, jiems besileidžiant nuo kalno, Jėzų pasitiko didelė minia.
38. Ir štai vienas vyras iš minios ėmė šaukti: „Mokytojau, meldžiu, pažvelk į mano sūnų: tai vienturtis.
39. Kai dvasia jį pačiumpa, jis staiga ima rėkti, o dvasia tąso jį, jog tas net putoja. Ji tik vargais negalais atstoja nuo jo, kone užkankindama.
40. Aš prašiau tavo mokinius išvaryti dvasią, bet jie neįstengė“.
41. Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir sugedusi gimine! Kiek ilgai man reikės su jumis pasilikti ir jus kęsti?! Atvesk čia sūnų“.
42. Dar besiartinantį demonas jį parbloškė ir pradėjo tąsyti. Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, išgydė berniuką ir atidavė jį tėvui.
43. Ir visi neteko žado dėl Dievo didybės.Visiems stebintis Jėzaus darbais, jis prabilo į mokinius:
44. „Įsidėmėkite gerai mano žodžius: Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių rankas“.
45. Jie nesuprato šios kalbos; jos reikšmė liko jiems paslėpta taip, kad jos nesuvoktų. O jie bijojo klausti Jėzų apie tą dalyką.
46. Tarp mokinių kilo ginčas, kuris jų didžiausias.
47. Įžvelgęs jų širdies mintis, Jėzus pasišaukė vaiką, pasistatė šalia savęs
48. ir tarė: „Kas priima šį vaiką dėl manęs, priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris yra mane siuntęs. Kas tarp jūsų mažiausias, tas yra didis“.
49. Tada atsiliepė Jonas: „Mokytojau, mes matėme vieną žmogų, tavo vardu išvarantį demonus. Mes jam draudėme tai daryti, nes jis nevaikščioja kartu su mumis“.
50. Jėzus atsakė: „Nedrauskite! Kas ne prieš jus, tas už jus!“